užėjimas — užėjìmas sm. (2) 1. → užeiti 1: Su žagre ariant, labai sunkus užejìmas (reikia žagrę nešti) Rdm. | Ar jau daug užėjimų (lysvių) užarei? Krsn. 2. vieta užeiti, užeiga: Užeiga, užėjimas SD162. Mes prie pat Pivašiūnų turim gerą užėjìmą Btr. Gerai … Dictionary of the Lithuanian Language
užėjimas — užėji̇̀mas dkt. Sunkùs užėji̇̀mas ant tókio kálno … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
daužėjimas — sm. (1) → 1 daužėti 2: Patobęs tų drabužių ir daužėjimas: mano atneštiniai sijonai, veizu, vienos skylės! Krt … Dictionary of the Lithuanian Language
parėjimas — parėjìmas sm. (2) → pareiti: 1. Dėdė grįžo prieš mano parėjìmą Ėr. Tokio gi neparėjìmo [pietų] – gal balon ir įlindo Slm. Prieš patį tavo parejìmą buvau užejęs Rdm. Tuo parėjime pasiuvai jaksą, sermėgą J. 2. Jau po parejìmo iš plieno menkos… … Dictionary of the Lithuanian Language
sudaužėjimas — sm. (1) → 1 sudaužėti 2: Sudaužėjimas tų čebatų – nebėr kaip nė autis Kp. daužėjimas; išdaužėjimas; sudaužėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
antlįsena — antlį̃sena (ž.) sf. (1) užėjimas, radimas: Pasiutus antlį̃sena [padėtų daiktų] Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
antžygis — sm. (1) 1. Kos121 žmogaus užeita, nelaimę sukelianti, užburta ar užkeikta vieta, nelaimę nešantis daiktas, antkrytis, nelaimė: Ar yra tau atsitikęs koks antžygis praleisti? Pln. Barbė buvo užejusi antžygį, kada buvo pablūdusi Kal. Su visokiais… … Dictionary of the Lithuanian Language
apėjimas — apėjìmas sm. (2) 1. Slm → apeiti 1. ║ Veiksmuose į priešo sparną ar į šoną reikia skirti apėjimas ir rietimas rš. Priešo apėjimas rš. 2. vieta apeiti: Apkasai su slaptais perėjimais į slėnį, su apėjimais pakalnėje rš. 3. → apeiti 5: Tai apėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
atėjimas — atėjìmas sm. (2); R24 → ateiti: 1. Kas iš atėjìmo, kad neilgai buvo Ėr. Po ano atėjìmo prapuolė kirvis Vvr. Dar prieš mūs atejimą atsisėdo an lovos ir pasakojo apie save Lp. | Tas atėjìmas (žygis) – viską reikia sutvarkyt Rm. Ma[n] gaila tavo … Dictionary of the Lithuanian Language
atšalimas — 1 atšalìmas sm. (2) Š, Rtr, DŽ; M, LL135, L, GTŽ → atšalti: 1. NdŽ Žemės klimato atšalìmas KŽ. 2. Pasižiūrėjo priėjęs, gi šitoks jo viso atšalìmas – visai kaip prieš smertį Všk. 3. R144, MŽ190, N Kai vaikus žindai, turi saugoties nū atšalìmo… … Dictionary of the Lithuanian Language